Centruotos žmogaus būties filosofija

daisy-2313940_1920

Kaip pasakė žymus albanų filosofas Wilhelmas Schlėgelis, centruota žmogaus būtis yra tai, kas yra personalizuoto Dievo ir asmens tapatumo centralizacijos balanso išspinduliavimo būties spektro kategorizacija jutiminės ašies matomumo aspektu realizacijoje. Dievas kuria save kaip mistifikuotą asmenį, veikiantį transpersonalinio faktoriaus jutime kartu su metafiziškai komunikuoto individo laisvės sąvokos pajautimu. Laisvė yra fatalistinės analoginės sistemos objektas, įvilktas į sąvokos reikšmę. Dievas yra miręs, pasakė Nyčė, turėdamas omenyje kintamumo faktoriaus dažnio apkrovos analogizaciją, o ne tiesioginę ir fizinę būvio kintamumo realizaciją.

Jausmai atsiranda ne per emocijas, o per įgalintą ir patį save kontroliuojantį loginį protą, kuris yra atvertas būties spiralės metafizinei žmogaus balansuoto santykio paradigmai kontekste su giluminės raidos neparaidiniu motyvu.

Iš kur kyla minties struktūros įgalinta būtis, paklausite. Viskas yra labai paprasta ir atsakyti galima labai paprastai bei suprantamai. Individas pats kuria personalizuotas mentalo formas kaip kokius filosofinius traktatus. Kritinis protas viską akylai stebi ir vertina, nenuvertina ir nepervertina, pateikia savas išraiškos interpretacijų pagrindų centralizacijas. Išcentrinėje ašyje esantis protas sujungiamas su įgalintojo formomis, suteikiančiomis skirtingų dažnių epicentro manifestaciją.

Individo suvokiama vidinės laisvės būties sąvoka yra ne kas kita, kaip paradigminis sofistikacijos naratyvas, genezės šešėlio atspindys krištolinės dermės prizmėje. Kiekvienas individas iš prigimties yra laisvas kurti savas paradigmas, koncentruotai apmąstydamas kritinio proto pateikiamus motyvus. Viskas turi būti daroma preciziškai, tačiau daugelis filosofų susiduria su įgalinimu, nukreiptu nuo centrinės visatos ašies. Žmogus pasiduoda neloginiam protui ir jo veiksmų preciziškumas tampa permanentinis. 

Neloginė žmogaus būtis nukrypsta nuo kritinio proto teikiamų galimybių ir atitolina jį nuo Dievo. Kaip tada pasiekti tą visatos dermės branduolį ir jame esančią tiesą? Remiantis Herakleitu ir Epikūru bei žymiaisiais akademikais, kosmoso būties realizacija pasireiškia grynojoje metafizinėje ugnyje. Kaip yra kalbėjęs Schlėgelis, o taip pat Heideggeris savo filosofiniuose traktatuose apie esatį, esatis yra ne kas kita kaip mistifikuotos būties realizacijos paradigmos paradigma.

Parašyta 1856 metais Frankfurte prie Maino.